KAIP UGDYTI VAIKŲ KALBĄ NAMUOSE?
Patarimai tėvams
- Nekalbėkite su vaikais tik mažybiniais žodžiais, kai jis išaugęs iš kūdikystės. Kalbėkite ramiai, neiškraipykite žodžių.
- Visa tai ką veikiate su vaiku, įvardinkite žodžiais – turtinkite ir tikslinkite vaiko žodyną.
- Skatinkite vaiką domėtis aplinka, klausti, sužadinkite smalsumą, vaizduotę.
- Skaitykite savo vaikui. Pradėkite nuo tokių knygelių, kuriose yra daug paveikslėlių. Taip klausydamas Jūsų vaikas galės vaizdžiai visa tai matyti.
- Kartu aptarkite iliustracijas, atsakydami į klausimus: Kas? Ką veikia? Kaip? Kur? Kodėl?
- Žaisdamas vaikas susidaro pasaulio vaizdą, perpranta žmonių santykius, mokosi susikaupti, išlaikyti dėmesį. Tinkamai parinktas žaidimas lavina vaizduotę, atmintį, dėmesį, suvokimus, mąstymą, o taip pat ir kalbą.
Lavinant vaiko kalbėjimą svarbu atsižvelgti į keletą kalbos komponentų:
- žodyno apimtį;
- gramatinę kalbos sandarą;
- rišlaus pasakojimo įgūdžius.
Žodyno turtinimas
Antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais vaiko žodynas plečiasi labai sparčiai.
- Aptarkite daiktus, veiksmus, kai rengiatės, vaikštote lauke, važiuojate į svečius, ruošiatės miegoti. Vaikai mokosi mėgdžiodami, todėl ir tėvų kalba turėtų būti taisyklinga, vaizdi, suprantama.
- Vartokite įvairias žodžio formas (pvz., senelė, senutė), sinonimus (svečiai, viešnia), palyginimus (meilus kaip katinėlis), priešingybes (ilgas – trumpas) ir pan. Naujus žodžius pakartokite keletą kartų įvairiose situacijose.
- Svarbu paminėti daiktų savybes, požymius. Lieskite įvairius paviršius, klausykite garsų, uoskite kvapus, ragaukite, kad vaikas patirtų naujų pojūčių ir išmoktų juos išreikšti žodžiais (švelnus, garsus, kvapnus, slidus, kietas, rūgštus).
- Nepamirškite progai pasitaikius pavadinti gyvūnus, jų jauniklius (arklys – kumeliukas), aptarti gyvūnų judėjimą (krypuoja, šliaužia), kokius garsus jie skleidžia (gieda, kukuoja).
- Mokykite erdvinių, laiko santykius reiškiančių žodžių (arti, pradžia, vidurys, žemai, apačia, vakar, rytoj, dabar), parodykite, kad žodžiai gali apibendrinti (medžiai, gėlės, miestai), turėti kelias reikšmes (kasa, žiedas).
- Skaitydami vaikams knygeles nebijokite senovinių, retesnių žodžių, svarbu vaikui juos paaiškinti, karts nuo karto priminti, paklausti, ką reiškia pvz., šarma, klėtis ir pan.
Gramatinė kalbos sandara
Gramatines klaidas dažniau daro vaikai, turintys kalbos sutrikimų. Jei vaikas pradėjo kalbėti vėliau nei daugelis jo bendraamžių, jo žodynas skurdus, žodžiai nesuderinti tarpusavyje ar gramatinių klaidų labai daug, ilgai nelaukite ir kreipkitės į specialistus. Nėra įmanoma išmokyti visų žodžių gramatinių formų, tačiau pastebėkite vaikų kalbos klaidas ir pasistenkite jas pašalinti. Galima pažaisti įvairių žaidimų:
- „Ko trūksta?“. Išdėliokite ant stalo keletą žaisliukų, paprašykite vaiko juos įsidėmėti (žaisliukus suskaičiuokite, paklauskite kuris yra pirmas, paskutinis, vidurinis). Tada vieną paslėpkite ir klauskite: „ko trūksta?“.
- Nupieškite piešinėlių, kuriuose trūksta kokios nors svarbios detalės (kiškiui – ausies, lapei – uodegos). Tokios užduotys lavina ne tik vaiko kalbą, bet ir pastabumą, dėmesį.
- „Pavadink švelniai“ (katė – katytė, bitė – bitutė).
- „Atspėk, kas jis“ (jei kerpa – kirpėjas, jei šoka – šokėjas, jei moko – mokytojas).
- „Suskaičiuokim“ (viena šarka, o trys…?, vienas vėžlys, o penki…?).
- „Šiandien, vakar, rytoj“ (Tomas šiandien plaukia, o rytoj plauks).
- „Kam tinka šie daiktai?“ (gydytojai tinka švirkštas, virėjui – puodas).
- „Kieno daiktai?“ (sodininko, kirpėjo, policininko).
- „Kuo galima kasti, grėbti, pjauti, kapoti?“ ir pan.
- „Kur pasislėpė kiškutis?“ (po kilimu, ant kėdės, prie stalo ir t. t.).
Rišlaus pasakojimo įgūdžiai
Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų pasakojimus sunku suprasti nežinant įvykių, apie kuriuos kalbama. Vaikai praleidžia pagrindines sakinio dalis, monologai dažnai neturi pradžios ar pabaigos, painiojamos vietos ir laiko aplinkybės.
- Iš pradžių galima mokytis apibūdinamojo pasakojimo, lyginant du daiktus. Pavyzdžiui, „Ant stalo yra bananas ir obuolys. Bananas yra pailgos formos, geltonas. Jis auga šiltuosiuose kraštuose, o obuoliai auga ir mūsų šalyje. Obuolys yra apvalus, raudonas. Bananas minkštas, o obuolys kietas. Jie abu yra vaisiai“.
- Galima išdėlioti paveikslėlių seriją ir papasakoti juose pavaizduotą istoriją. Paskui paveikslėliai sumaišomi, o vaikas prašomas juos sudėti teisinga tvarka ir papasakoti pasakojimą. Vėliau vaikas sudeda paveikslėlius teisinga tvarka ir pasakoja į juos nežiūrėdamas, sugalvoja pavaizduotų veikėjų dialogus ir pan.
- Paprašykite jums pasekti gerai žinomą pasaką, papasakoti daug kartų matytą filmuką. Jei sekasi labai sunkiai, padėkite vaikui klausimais: „Kas buvo toliau? Ką jis pamatė? Kodėl taip atsitiko?“.
- Vaikai mėgsta kurti, todėl pažaiskite žaidimą „Tęsk toliau“. Kiekvienas žaidėjas paeiliui sugalvoja 3–4 sakinius, pakreipdamas pasakojimą norima linkme ir sako „Tęsk toliau“, leisdamas pasakoti kitam žaidėjui. Sugalvokite linksmų, nebūtų istorijų, juokingų veikėjų.
- Pasakojimo pavyzdį turėtų pateikti tėveliai, vyresni broliai ar sesutės. Papasakokite, ką veikėte darbe, ką matėte teatre, parodoje, sužinojote skaitydami knygą. Klauskite vaiko, kaip jis nulipdė darbelį iš plastilino, pagamino sumuštinį, žaidė kieme ar darželyje.
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, jeigu nerimaujate, kad vaikas kalba neaiškiai, per mažai arba nekalba iš viso, jei matote, kad nesupranta jūsų, nesidomi aplinka, nerodo į paveiksliukus, jų neįvardina, nesidomi jokia kalbine veikla – kreipkitės:
- į vaiko ugdymo įstaigoje esantį logopedą;
- į logopedą, esantį jūsų šeimos centre, poliklinikoje (su šeimos gydytojo siuntimu);
- į vaiko raidos centrą (su šeimos gydytojo siuntimu).
Literatūra ir šaltiniai:
- Logopedinės pagalbos centras http://logopedaslpc.lt/.
- Vilma Makauskienė, Regina Ivoškuvienė (2022) „Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai”.
Parengė: vyr. Logopedė Viktorija Atkočiūnienė
