Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso organizavimas:

Ikimokyklinis ugdymas mūsų įstaigoje organizuojamas remiantis: Vilniaus lopšelio – darželio “Gandriukas” ikimokyklinio ugdymo progama (2025).

Vilniaus lopšelio – darželio “Gandriukas” ikimokyklinio ugdymo programos (2025) santrauka

Programoje siekiama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, jaukioje ir įtraukioje aplinkoje, kurioje galėtų tyrinėti, kurti, mokytis ir džiaugtis atradimais. Vaikai mokosi per žaidimą, patirtį, tyrinėjimą ir bendravimą su kitais. Kiekvienas vaikas – unikalus, todėl ugdymas(is) pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus, pomėgius ir poreikius.

Mūsų požiūris į vaiką

Mūsų mokykloje ugdymas(is) grindžiamas į vaiką orientuotu požiūriu – kiekvienas vaikas yra unikalus, kūrybiškas, smalsus ir gebantis mokytis. Mokytojai tiki vaiko galiomis, kuria aplinką, kurioje jis gali tyrinėti, klausti, klysti, atrasti ir džiaugtis mokymusi.

Vadovaujamės Reggio Emilia ugdymo filosofija, kuri pabrėžia, kad vaikai ugdosi aktyviai dalyvaudami, tyrinėdami, kurdami ir bendradarbiaudami. Šios filosofijos esmė – vaikas yra savo ugdymosi kūrėjas, o mokytojas – kartu einantis partneris, padedantis atrasti atsakymus per patirtį ir veiklą. Reggio Emilia požiūriu aplinka laikoma „trečiuoju mokytoju“ – ji skatina smalsumą, kūrybiškumą, bendravimą ir tyrinėjimą. Todėl mūsų mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas jaukioms, estetiškoms, įkvepiančioms erdvėms, kuriose vaikai gali veikti savarankiškai, bendrauti, eksperimentuoti ir kurti.

Ugdymo(si) procese integruojame STREAM (S- gamtos mokslai, T- technologijos, R- skaitymas ir rašymas, E- inžinerija, A- menai, M – matematika) metodiką, kuri leidžia vaikams mokytis per patirtį, susieti skirtingas žinias ir matyti pasaulį kaip vientisą, prasmingą visumą.

Pagrindinės mūsų mokyklos vertybės

Pagarba – skatinama pagarba kiekvienam bendruomenės nariui, kuriama draugiška ir palaikanti aplinka, kurioje vertinami skirtingi požiūriai ir kultūros.

Tolerancija – ugdomas gebėjimą priimti kitų skirtumus, formuojant atvirą, draugišką ir įtraukią bendruomenę.

Empatija – siekiama ugdyti gebėjimą suprasti ir atjausti kitus, taip kuriant rūpestingą bendruomenę.

Atsakomybė – ugdomas atsakomybės jausmas už save, savo veiksmus ir kitus. Taip pat skatinamas iniciatyvumas ir drąsa veikti savarankiškai.

Bendradarbiavimas – skatinamas ir ugdomas gebėjimas dirbti komandoje, siekiant bendrų tikslų.

Kūrybiškumas – sudaromos sąlygos laisvai tyrinėti, kurti ir atrasti naujas idėjas, lavinama vaizduotė.

Pozityvumas – skatinamas teigiamas požiūris į mokymą(si), naujoves ir pokyčius ugdymo(si) procese, siekiant didinti motyvaciją ir kurti palaikančią bendruomenę, konstruktyvų bendravimą, kuriant saugią ir palaikančią aplinką.

Atvirumas naujovėms – skatinamas smalsumas ir noras išbandyti naujus mokymo ir mokymosi metodus, prisitaikyti prie pokyčių.

Ikimokyklinio ugdymo(si) tikslas ir uždaviniai

Ikimokyklinio ugdymo(si) tikslas – atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Ikimokyklinio ugdymo(si) uždaviniai:

1. Auginti vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, pasitelkiant kintančius edukacinius kontekstus, įtraukiant šeimas ir bendruomenę per bendrus projektus ugdant vaiko pasitikėjimą, rūpinimąsi savimi ir kitais, kultūrinį ir socialinį jautrumą.
2. Įgalinti vaikus, laikantis šeimos ir bendruomenės susitarimais, lanksčiai mąstyti ir kurti, pasitelkiant tyrinėjimus, eksperimentavimus, bandymus, žaidimus, siekiant įskiepyti vaikui mokėjimo mokytis pradmenis.
3. Sudaryti palankias sąlygas ir aplinkas vaikams bendrauti ir bendradarbiauti, kurti, rūpintis vieni kitais, atsižvelgiant į turimas vaiko galias ir patirtį, vykdyti individualias, grupines, bendras veiklas, projektus.
4. Užtikrinti sistemingą vaikų pasiekimų stebėjimą ir vertinimą, siekiant pažinti kiekvieno vaiko galias bei ugdymosi poreikius.
5. Planuoti ugdymo(si) procesą pagal vaikų pasiekimus, interesus, poreikius ir ugdymo(si) sritis, užtikrinant ugdymosi tęstinumą ir individualią pažangą.
6. Sudaryti lygias galimybes visiems vaikams dalyvauti ugdymo(si) procese, atsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus, patirtį, kultūrinius ir individualius poreikius.

Numatytais ikimokyklinio ugdymo(si) uždaviniais siekiama, kad vaikas:

• pasitikėtų savimi ir drąsiai išbandytų naujus dalykus;

• gebėtų pasirūpinti savimi, aplinka ir rūpintųsi kitais;

• būtų mandagus, empatiškas, mokėtų tartis ir bendradarbiauti;

• smalsiai tyrinėtų, eksperimentuotų ir ieškotų atsakymų;

• kūrybiškai reikštų idėjas įvairiomis priemonėmis;

• drąsiai bendrautų ir išsakytų mintis bei jausmus;

• džiaugtųsi mokymusi, siektų pažangos ir patirtų sėkmę;

• galėtų dalyvauti visose veiklose pagal savo galias, amžių ir pomėgius.

Siekiant įgyvendinti ugdymo(si) rezultatus Mokykloje sukurtas konceptualus modelis (žr. 1 pav.), kurio pagrindinė siekiamybė, kad vaikas būtų sėkmingai besimokantis, lanksčiai mąstantis ir kūrybingas; pasitikintis bei besirūpinantis savimi ir kitais; komunikabilus ir jautrus socialinei ir kultūrinei įvairovei.

Vaikų ugdymo sritys

Tyrinėju ir pažįstu aplinką

Vaikai tyrinėja gamtą, stebi reiškinius, eksperimentuoja ir atranda priežasties–pasekmės ryšius. Mokosi pažinti savo aplinką, saugoti gamtą, domisi gyvūnais ir augalais, lavina matematinį ir loginį mąstymą.

Kuriu ir išreiškiu

Vaikai išreiškia save per meną, muziką, judesį, teatrą, dailę ir šokį. Skatinamas kūrybiškumas, vaizduotė, emocijų pažinimas ir gebėjimas jas išreikšti tinkamais būdais.

Mūsų sveikata ir gerovė

Didelis dėmesys skiriamas vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Vaikai mokosi sveikos gyvensenos įpročių, juda, sportuoja, ilsisi, mokosi atpažinti ir valdyti emocijas.

Aš kalbų pasaulyje

Vaikai lavina kalbą per pasakojimus, dainas, pokalbius, klausymąsi ir skaitymą. Skatinama domėtis knygomis, plėsti žodyną, drąsiai bendrauti, išreikšti mintis ir emocijas.

Aš ir bendruomenė

Vaikai mokosi gyventi drauge – bendradarbiauti, dalintis, padėti vieni kitiems, laikytis susitarimų. Skatinamas pilietiškumas, empatija ir pagarba sau bei kitiems.

Tėvų ir bendruomenės vaidmuo

Tėvai – svarbiausi mūsų partneriai. Kviečiame aktyviai dalyvauti grupės veiklose, projektuose, šventėse ir išvykose. Tėvų įsitraukimas padeda vaikams jaustis saugiai ir kurti stiprų ryšį tarp šeimos ir darželio. Bendruomenėje skatiname bendravimą, atvirumą, paramą ir pasididžiavimą savo vaikais bei darželiu.

Kviečiame kartu sukurti aplinką, kurioje vaikystė būtų kupina džiaugsmo, tyrinėjimo, šilumos ir atradimų!

Vaikų ugdymosi pažanga ir tęstinumas

Mokykloje nuosekliai stebima kiekvieno vaiko pažanga ir ugdymosi eiga, kad būtų užtikrintas jo sėkmingas tobulėjimas ir sklandus perėjimas į kitą ugdymo pakopą.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat stebi vaikų raidą, fiksuoja pasiekimus, aptaria juos tarpusavyje ir su tėvais. Stebėjimo rezultatai padeda geriau suprasti vaiko stipriąsias puses, poreikius bei planuoti individualiai pritaikytas veiklas.

Vaiko pažangos stebėsena atliekama pagal 18 pasiekimų sričių aprašą. Vaikų ugdymo(si) pažangos stebėsena vyksta du kartus per metus – rudenį (rugsėjo – lapkričio mėn.) ir pavasarį (kovo – gegužės mėn.). Rezultatai aptariami individualių pokalbių metu su ugdytinio tėvais(globėjais), o vaiko pasiekimai dokumentuojami jo pasiekimų aplankale (į jį įtraukiami darbai, užrašai, stebėjimai, kūrybiniai projektai ir kt.).

Vaiko pažangos vertinimas grindžiamas vaiko stiprybių pastebėjimu, o ne lyginimu su kitais. Mokytojai siekia, kad kiekvienas vaikas patirtų sėkmę, suprastų savo pažangą ir norėtų toliau mokytis.

—-

Tikimąsi, kad šis rinkinys padeda tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones. Rinkiniuose daug dėmesio skiriama STEAM, informatinio mąstymo, darnios plėtros ir kitų sričių ugdymui.

Rinkinius sudaro 4 dalys:

Žaismė ir atradimai. Vadovas pedagogui, kaip naudotis metodinės medžiagos rinkiniais.

Pakylėta kasdienybė. Rekomendacijos pedagogams kaip formuoti estetinę grupės/ugdymo įstaigos aplinką.

I rinkinys – rekomendacijos pedagogams ugdantiems vaikus iki 3 metų (8 knygelės).

II rinkinys – rekomendacijos pedagogams ugdantiems vaikus nuo 3 m. iki 6 m. (10 knygelių).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir gebėjimų vertinimas atliekamas, vadovaujantis IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMŲ APRAŠU.

Vaikų pasiekimų žingsneliai, pagal vaiko amžių / pasiekimų žingsnelius:

Pasiekimų žingsneliai 1-3 metai.

Pasiekimų žingsneliai 4-5 metai.

Pasiekimų žingsneliai 5-6 metai.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso organizavimas:

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos, kurios tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai:

• komunikavimo,
• kultūrinė,
• kūrybiškumo,
• pažinimo,
• pilietiškumo,
• skaitmeninė ir socialinė,
• emocinė ir sveikos gyvensenos.

Šių kompetencijų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

• gamtamokslinis ugdymas,
• kalbinis ugdymas,
• matematinis ugdymas,
• meninis ugdymas,
• visuomeninis ugdymas,
• sveikatos ir fizinis ugdymas.

Šios ugdymo sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Priešmokyklinio ugdymo programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir gebėjimų vertinimas atliekamas vadovaujantis “Kompetencijų raidos aprašu”

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.

Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.